Kauno regiono savivaldybių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų , greitosios medicinos pagalbos stočių ir visuomenės sveikatos biurų vadovų kvalifikacijos tobulinimo vizitas į Švediją 2017 m. gegužės 15-19 d.

2017 m. gegužės 15-19 dienomis buvo organizuotas Kauno regiono savivaldybių Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, greitosios medicinos pagalbos stočių ir visuomenės sveikatos biurų vadovų kvalifikacijos tobulinimo vizitas į Skonės regioną (Švedija). Vizite dalyvavo Birštono PSPC direktorė Daiva Citvarienė, Kauno rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorius Laurynas Dilys, VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis direktorė Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė, Prienų rajono PSPC direktorius Artūras Ivanauskas, Jonavos greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Gintautas Kaiša, Ariogalos PSPC direktorius Liudas Kavaliauskas, Garliavos PSPC direktorė Nijolė Kliučienė, Vilkijos PSPC direktorė Dainora Kudzinskienė, Kauno rajono savivaldybės gydytoja Milda Labašauskaitė, Rumšiškių PSPC direktorė Roma Lieponienė, Pakaunės PSPC direktorius Valdas Oniūnas, Jonavos rajono VSB visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Rūta Pugačiauskienė, Kėdainių PSPC direktorė Audronė Rimkevičienė, Raseinių PSPC direktorė Violeta Užringienė, taip pat Kauno regiono plėtros agentūros direktorė Lina Misiukevičienė ir projektų vadovė Elena Taločkaitė.

Kauno regiono delegacija lankėsi Lundo universiteto Medicinos fakulteto Pirminės sveikatos tyrimų centre. Centrą 2008 metais įsteigė Lundo universitetas ir Skonės regiono administracija. Pagrindinis Centro vaidmuo – jungtis tarp mokslo ir praktikos. Kvalifikacijos tobulinimo vizito dalyviai susipažino su Centro organizacine struktūra. Centre dirbantys profesoriai privalo 1-2 dienas per savaitę dirbti klinikinį darbą (pirminiame lygmenyje), kad būtų išlaikytas mokslo ir praktikos derinys. Pristatyti Centro vykdomi tyrimai, kokios ligos tiriamos, sritys, kuriose dirba PSPC lygmuo. Centras bendradarbiauja su Vokietija, JAV, JK, Japonija, Australija.

Vykdant tyrimus yra kreipiamas dėmesys į pacientų socialumą. Švedijoje ligų registrus pradėjo naudoti 17 amžiuje ir šiuo metu turi labai daug registrų (ligų, ligonių, tyrimų ir kt.). Apie pacientą ir jo gyvenamąją aplinką turi informaciją 100 m. spinduliu: parduotuvės, barai, parkai, kt.

Formuojant ryšį tarp mokslo ir praktikos, galima tobulinti gydymą ir pasiekti geresnių rezultatų. Pirminiame lygmenyje daugėja vyresnio amžiaus pacientų. Stengiamasis suteikti paslaugas PSPC lygmenyje, kad nepakliūtų į ligoninę. Taip pat daugiau naudojamos IT technologijos.

Spręsti iškilusias problemas yra įkurtas Akademinių žinių centras (AŽC), kuris jungia PSPC tinklą (Skonės regione yra 150 PSPC). Skonės regione dirba 4 AŽC. Kiekviename yra gydytojas-koordinatorius (mokslų daktaras). Jis praktikoje iškilusius klausimus perkelia į mokslinį lygį. Atliekami tyrimai dėl gyvensenos pokyčių, vaistų tinkamumo, protinės negalios.

Įgyvendinamas vienas projektas su pradinėmis mokyklomis. Su vaikais pradeda dirbti nuo 6 metų ir tęsia tyrimą iki 15 metų. Taip per ilgą laiką gali stebėti vaiko raidą ir elgesio bei psichikos sveikatos pokyčius. Projekto finansavimui dalį pinigų surenka per labdarą („minios finansavimas“).

Organizuojami mokymai PSPC specialistams (5 min. praktiniai webinarai).

Darbinio susitikimo Skonės regiono administracijoje metu buvo pristatyta programa „Sveikatos ir bendruomenės patarėjai“. Švedijoje yra 21 apskričių administracijų. Kiekvienos apskrities administracija yra nepriklausoma institucija, t.y. turi laisvės veiklai ir nacionalinių dokumentų interpretacijai. Apskrities administracija yra tarpinė institucija tarp valstybės ir regiono. Skonės regione yra 33 savivaldybės.

Šiuo metu pasaulyje yra 65,3 mln. žmonių „be vietos“, pabėgėlių. Europoje priimama 6 proc. 2015 metais į Švediją atvyko beveik 162 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Šiuo metu skaičius mažėja, 2017 metais planuojama apie 30 tūkst. Naujai atvykę prieglobsčio prašytojai sprendimo dėl leidimo gyventi laukia 24 mėn. Naujai atvykusiems siūloma savanoriškais pagrindais pasitikrinti sveikatą (pagrinde dėl infekcinių ligų). Reikia labai įkalbinėti ir aiškintis kodėl atsisako tirtis.

Nuo 2017 metų daug imigracijos klausimų perkelta regionų administracijoms. Laukiantiems sprendimo dėl leidimo gyventi būtina suteikti sveikatos ir psichologinę pagalbą. Patirtis rodo, kad per laukimo periodą sveikata pablogėja ir išsivysto dauguma ligų. Tik atvykusių migrantų sveikata yra panaši kaip ir vietos gyventojų. 80 proc. prieglobsčio prašytojų nepasitiki Švedijos sveikatos sistema.

Dirbant su imigrantais ir pabėgėliais reikia remtis moksliniais tyrimais. Maždaug 10 užtrunka kol pabėgėlis integruojasi Švedijoje. Kai kurie iš jų nežino net kokie organai yra žmogaus organizme, todėl kai tik pabėgėlis atvyksta į šalį, iš karto su juo reikia pradėti dirbti, suteikti žinių apie sveikatą ir socialinę informaciją. Skonės regiono patirtis darbe su pabėgėliais laikome pavyzdine tiek Europoje, tiek pasaulyje.

2008 metais pradėta tarpinstitucinio bendradarbiavimo iniciatyva „Skonės partnerystė“. Šiuo metu darbas vyksta tarp 50 institucijų.

Per 2 metus, kuriuos trunka laukimo periodas, prieglobsčio prašytojai privalo mokytis kalbos, gauti socialinę informaciją, pasirengti darbo rinkai. 2001 metais Skonės regione buvo priimtas sprendimas į socialinės informacijos paketą įtraukti informaciją apie sveikatą. Sveikatos klausimų komunikaciją vykdo buvę pabėgėliai, kurie jau integravosi šalyje, jau turintys daugiau medicininių žinių, tam, kad informaciją galėtų pateikti gimtąja kalba. Informacija teikiama diskusijos forma, klausytojai turi galimybę klausti, diskutuoti.

Principai, kuriais vadovaujasi programa: 1) išgirsti ir sužinoti prieglobsčio prašytojo problemą; 2) remtis moksline informacija; 3) sukurti įtraukiančią aplinką, kad prieglobsčio prašytojas galėtų pasisakyti, išsakyti problemą.

Vizito dalyviai taip pat lankėsi Greitosios medicinos pagalbos stotyje Malmėje. GMP vadovai pristatė organizacinę struktūrą, pasidalino darbo patirtimi, pademonstravo turimą įrangą, aptarė darbuotojų priėmimo ir kvalifikacijos klausimus, pristatė skubios medicinos pagalbos suteikimo sistemą Švedijoje. Malmės GMP atstovai paminėjo, kad Švedijos gyventojai turi galimybę su medikais konsultuotis telefonu, taip sumažinamas iškvietimų skaičius.

Kristianstade Kauno regiono delegacija turėjo galimybę susipažinti su pirminės sveikatos priežiūros įstaigos (KristianstadKliniken) darbu. Čia buvo aptarta labai daug praktinių klausimų, kurie rūpi Kauno regiono pirminės sveikatos priežiūros institucijoms. Vizito dalyviai pamatė nemažai panašumų, atkreipė dėmesį į skirtumus. Tačiau gauta patirtis padės pagerinti Kauno regione teikiamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.

Vizito metu Kauno regiono PSPC vadovai daug diskutavo tarpusavyje apie teisės aktų įgyvendinimą praktikoje, dalinosi patirtimi, aptarė temas ir galimybes rengti bendrus regioninius projektus.